pakurdinėti

pakurdinė́ti 1. tr. padeginėti: Jie kap bėgo, tai pakurdinė́jo tiltus Lp. 2. intr. pakurstinėti, pakiršinti: Gera motka tai neduot bartis, o ana dar pakurdinė́ja Arm. Atejo joj ir pakurdinė́ja dar, kad mane mušt Vlk. Negana kad patys pjaunas, ale kad dar svietas iš pašonės pakurdinė́ja Vrn. \ kurdinėti; įkurdinėti; pakurdinėti